Hamamelis

Hamamelio (Hamamelis L.) genčiai priskiriamos keturios  rūšys, natūraliai paplitusios Rytų Azijoje (japoninis – Hamamelis japonica Sieb. et Zucc., švelnusis – H. mollis Oliv.) ir rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje (pavasarinis – H. vernalis Sarg., sodinis – H. virginiana L. Dekoratyvinėje sodininkystėje vertinami dėl žydėjimo laiko: hamameliai žydi arba vėlyvą rudenį, arba labai anksti pavasarį, o šiltesnio klimato šalyse – žiemą. Lapai pražanginiai, paprasti, gana dideli, kiaušiniški, elipsės formos arba atvirkščiai kiaušiniški, kiek nesimetriški, stambiai bukai dantyti. Rudenį ryškiai geltoni, oranžiniai arba raudoni. Žiedai nedideli, sudaryti iš mažos žalsvos, gelsvos, raudonos ar purpurinės taurelės ir keturių siaurų, 1–2,5 cm ilgio vainiklapių. Šaltu oru vainiklapiai susisuka, bet žiedai ištveria iki -10 ºC šaltį. Kvapūs, auga pavieniui arba kuokštais ant dvejų metų ir senesnių šakų, žydi iki pusantro mėnesio. Vaisiai – sausos, kietos, rusvos, 1,5–2 cm ilgio dėžutės. Sukurta nemažai hamamelių veislių, ypač gausu hibridinės rūšies – tarpinio hamamelio (x intermedia) – atmainų, bet jos paprastai auga krūmais.

Gražiausia žydi 1-3 metų šakos. Karpant apatines šakas gali suformuoti medelio  formos augalą. Vešliausiai auga puriose, laidžiose, derlingose, gana drėgnose, rūgštokose dirvose, saulėtose vietose.  Geriausia auginti dalinėje aukštesnių medžių paunksnėje iš vienos pusės.    Ligos ir kenkėjai beveik nepuola, užterštas miestų oras nekenkia. Žiemai pakankamai atsparūs, ypatingai Šiaurės Amerikos kilmės rūšys .