Žilakrūmis skėtinis

Atsparumas šalčiui : USDA zonos 5-8

Skėtinis žilakrūmis lengvai ištveria sausras, normaliai auga ir vystosi nelaistomas. Gerai auga vidutinio derlingumo lengvame priesmėlyje. Ypač svarbu parinkti pietinės saulės šildomą užuovėją. Vėjo perpučiamoje vietoje augalai skursta, nedera.Vaisiai labai skanūs, rūgštoki. Sėklos kevalėlis plonas ir minkštas, lengvai perkandamas. Iš to dviguba nauda. Drauge su minkštimu suvalgoma ir sėkla, kurioje yra visos organizmui reikalingos biologiškai aktyvios medžiagos. Į virškinamąjį traktą patekęs sumaigytas minkštas kevalėlis veikia kaip sėlenos. Geriausia vaisius valgyti šviežius. Juose gausu rūgščių, gliukozės, fruktozės, vitamino C, mineralinių medžiagų – kalio, fosforo. Baltymų kiekis siekia 10-15 proc. Derlių taip pat galima ir perdirbti: virti marmeladą, želė, taip pat ir maišant su kitais vaisiais. Žilakrūmio vaisiai, be to, puikiai tinka likeriui, kompotui, kepiniams.

Dauginimasis

Sėklos:

Augalai lengvai dauginami sėklomis. Rudenį pasėtos sėklytės pavasarį darniai sudygsta. Kitą pavasarį daigai persodinami į augyną. Į nuolatinę vietą sodinami stipriausi dvimečiai sodinukai. Derėti pradeda trečiaisiais metais, gausiai – ketvirtaisiais.

[View with PicLens]